Laipiojimo uolomis sportas prasidėjo aukščiausiuose kalnų masyvuose. Šiandien laipiotojai iš daugiau kaip 80 šalių stengiasi įveikti save ir žemės traukos jėgą ant gražiausių uolų visame pasaulyje.
Iš esmės laipiojimas uolomis vystosi tiek pat kiek ir alpinizmas. Įkopimai į viršūnes visada turėjo laipiojimo elementų, XX a. Pradžioje laipiojimas uolomis pradeda populiarėti. Pirmieji laipiotojai Vokietijoje Didžiojoje Britanijoje susižavėjo uolų laipiojimu iš dalies todėl, kad šiose šalyse nėra aukštų kalnų ir laipiojimas uolomis pradėjo tobulėti.
Tuo metu daugelis laipiojimą uolomis vertino kaip nereikšmingą užsiėmimą, lyginant su įkopimais į aukščiausias kalnų viršūnes ir ši nuomonė vyravo iki 50-ųjų metų, kai laipiojimas uolomis pradėjo keistis ir populiarėti kaip nepriklausomas sportas. Šis pripažinimas išprovokavo platų susidomėjimą , o laipiojimo technikos ir įrangos tobulėjimas paskatino žymų laipiojimo lygio kilimą..
Laipiojimas uolomis įgavo pripažinimą, maršrutų sudėtingumas augo, tuo metu, kai trasų ilgis trumpėjo. 60-aisiais metais vyravo daugiadienis sienų įkopimas, o laisvas laipiojimas buvo antrame plane. Tačiau laikui bėgant vis daugiau laipiotojų susidomėjo laisvu laipiojimu, vis sudėtingesniais maršrutais , vėliau vis didesnį susidomėjimą kėlė atskirų judesių sudėtingumas.
80-ųjų metų pradžioje labiau populiarėja trumpi (vienos virvės) didelio sudėtingumo maršrutai. Laipiotojus vis labiau domina perėmimų sudėtingumas, ko pasekoje maršrutuose įrengiami stacionarūs saugos taškai. Sudėtingiausi judesiai iš laipiotojų reikalavo ypatingos jėgos ir lankstumo, todėl stacionari sauga, nereikalaujanti papildomų jėgos sąnaudų, buvo pradėta naudoti sportiniame laipiojime.
Sportinio laipiojimo atsiradimas, jo pripažinimas, visam laikui pakeitė šią sporto šaką. Ir dirbtinių laipiojimo uolų atsiradimas tapo neišvengiamas. Ši naujovė pradžioje apėmė Europą, todėl ilgą laiką stipriausi laipiotojai buvo europiečiai. 1985 m. Italijos olimpiniame miestelyje Bardonecchia (prie Torino) komanda, vadovaujama Andrea Mellano – Italijos alpinistų asociacijos (CAI) nario ir Italijos sporto žurnalisto Emanuelio Kassaros surinko geriausius laipiotojus pirmoms oficialioms varžyboms sudėtingumo rungtyje ant Valle Stretta uolų. Tūkstančiai žiūrovų buvo nustebinti vokiečio Stefano Glovach pergale.
Varžybos turėjo pasisekimą ir kitais metais (1986) kai Arco di Trento prisijungė prie Bardonecchia , vykdant kombinuotą įskaitą, kurioje nugalėtojais tapo Patrc Edlinger ir jo tautietė Katrin Destvel. Daugiau kaip 10 000 žiūrovų stebėjo finalinį lipimą; septyni televizijos kanalai ir daugybė korespondentų komentavo šias varžybas.
Tais pačiais metais Liono priemiestyje Vol-an-Velen prancūzai organizavo pirmas varžybas ant dirbtinio reljefo, tuo pačiu pradėdami varžybų organizavimą uždarose patalpose. Tapo aišku, kad laipiotojai toliau vystys nauja tradicijas šiame sporte.
Tarptautiniame lygmenyje prancūzai bandė įtikinti UIAA varžybų praktikos reikalingume, kurios 1988 m. buvo organizuotos kaip Pasaulio Čempionatas ir 1989 m. kaip pirma Pasaulio Taurė sudėtingumo ir greičio rungtyse.
Šiam judėjimui vadovavo Pol Brasset, įkūręs naują organizaciją UIAA viduje, užsiimančia teisėjavimo rengimu ir varžybų taisyklių kūrimu.
90-ųjų pradžioje visi renginiai vyko svarbiausiose Europos arenose, kartais pervažiuojant į Japoniją ir JAV. Tais metais buvo priimtas sprendimas vykdyti tarptautines varžybas tik ant dirbtinių reljefų, kad oro sąlygos neįtakotų varžybų vykdymo. 1991 m. Frankfurte organizuojamas Pasaulio Čempionatas, nuo to laiko jis vykdomas kas du metai.
1992 m. Bazelyje organizuojamas pirmas Jaunimo Čempionatas, kuris surinko daugybę dalyvių, tuo pačiu pademonstruodamas šio sporto populiarumą tarp jaunimo. Nuo tada jis vykdomas kiekvienais metais.
1997 m – nauja struktūra – ICC, ji suformuojama UIAA viduje, tai suteikia laipiojimo sportui autonomiją.
1998 m. buvo įvesta nauja rungtis – Boulderingas. Organizuojamos bandomosios varžybos „Top Rock Challenge“, kurios 1999 m. transformavosi į Pasaulio Taurę.
Laipiojimas uolomis toliau vystosi, todėl varžybų kalendoriai paskutiniais metais buvo labai pilni. Daugiau kaip 40 pasaulio šalių reguliariai vykdo varžybas, oficialiai įtrauktas į ICC kalendorių, kuris apima ne tik Pasaulio Čempionatą, Jaunimo Čempionatą, Kontinentinius Čempionatus, Pasaulio Taurę, bet ir daugybę kitų aukšto lygio tarptautinių varžybų, tame tarpe skirtų ir patiems mažiausiems (spider kids) dalyviams , bei mėgėjams.
Tuo tarpu sportinis laipiojimas įgavo pripažinimą ne tik kaip varžybinis sportas, bet išaugo ir jo visuomeninis vaidmuo, įtraukiant šį sportą į mokyklų programas daugelyje šalių. Spartus laipiojimo sporto populiarėjimas daugelyje šalių, net ir neturinčių kalnų , įrodo, kad ši sporto šaka gali tapti alternatyviu sportu visoms amžiaus grupėms visame pasaulyje.
2007 m. sausio mėn. Sukurta nauja Tarptautinė laipiojimo sporto federacija IFCC, kuriai priklauso 68 šalys.

Šaltinis: www.ifsc-climbing.org